- atplavinėti
- 2 atplavinė́ti intr. atsibastyti: Atplavinė́jo pulkas vaikų ir pradėjo ant kiemo šūkauti Pbr. \ plavinėti; atplavinėti; išplavinėti; nuplavinėti; praplavinėti; priplavinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išplavinėti — 2 išplavinėti 1. tr. išvaikštinėti, išlandžioti: Išplavinėjau visas krautuves ir neradau niekur laibų virbalėlių Pbr. 2. intr. išsvirduliuoti: Dar nė vieni gaidžiai negiedojo, kai sveteliai išplavinėjo Grž. plavinėti; atplavinėti; išplavinėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuplavinėti — 2 nuplavinėti 1. intr. nueiti be tikslo: Kurgi dabar nuplavinėjai? Paį. 2. refl. nuvargti vaikščiojant, nusibėginėti: Vaikas per dieną nusiplavinėjo Paį. plavinėti; atplavinėti; išplavinėti; nuplavinėti; praplavinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
plavinėti — 2 plavinėti, ėja, ėjo intr. šnek. 1. vaikščioti be tikslo, valkiotis, slampinėti: Kiauras dienas iš kertės į kertę, nieko nenusitverdamas, plavinėja Jnšk. Per dienų dienas plavinėja gatvėmis, kada gi mokysis! Rm. Pusdienį dirbinėji, tris… … Dictionary of the Lithuanian Language
praplavinėti — 2 praplavinėti intr. Trgn kurį laiką praslampinėti: Visą dieną praplavinėju ir nieko gero nepadarau Rm. plavinėti; atplavinėti; išplavinėti; nuplavinėti; praplavinėti; priplavinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
priplavinėti — 2 priplavinėti intr. daug privaikščioti, prisibastyti: Gana priplavinėjau po pasaulį Tr. | refl. Paį. plavinėti; atplavinėti; išplavinėti; nuplavinėti; praplavinėti; priplavinėti … Dictionary of the Lithuanian Language